UAB „I ASSET MANAGEMENT“ APLINKOS APSAUGOS, SOCIALINĖS IR SU VALDYMU SUSIJUSIOS (ESG) INFORMACIJOS PATEIKIMAS (2022 01 01)
Ši informacija pateikiama, vadovaujantis 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 reikalavimais dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (toliau – SFDR).
1. TVARUMO RIZIKŲ INTEGRAVIMAS Į INVESTICINIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCESĄ
Pagal SFDR 3 straipsnį, šiame pranešime pateikiama informacija apie UAB „I asset management“ (toliau – IAM) politiką dėl tvarumo rizikų integracijos į investicinių sprendimų priėmimo procesą.
1.1. Tvarumo rizika
Tvarumo rizika – tai aplinkos apsaugos, socialinis ar su valdymu susijęs įvykis arba aplinkybė, kurie, jei įvyktų, galėtų turėti faktinės ar galimos reikšmingai neigiamos įtakos investicijų vertei. IAM siekia laikui bėgant įtvirtinti tvarumą kaip vieną svarbiausių investicinio proceso sudedamųjų dalių, siekiant parodyti jos paramą veiksmams, nukreiptiems į klimato problemas ir besikeičiančius rinkos poreikius. ESG veiksnių aktualumas, poveikis, reikšmingumas ir laikotarpis gali labai skirtis priklausomai nuo alternatyvaus investavimo fondo (AIF) pobūdžio. Tvarumo riziką gali kelti skirtingi rizikos veiksniai, įskaitant standartines rizikas, pavyzdžiui, rinkos, likvidumo, kredito ir pan. Tvarumo rizikos gali paveikti bendrovės ar objekto, į kurį investuojama, gebėjimą generuoti pakankamai pajamų įsipareigojimams padengti arba gali sutrikdyti jo galimybę augti ir (ar) vykdyti kasdienę veiklą.
Manome, kad tvarumo rizikas galima suskirstyti į keturias pagrindines rizikų kategorijas:
(a) pereinamojo laikotarpio rizika, pvz., sumažėjęs daug anglies dvideginio išskiriančių produktų ir paslaugų poreikis arba dėl gamybos išteklių kainų pokyčių išaugusios gamybos sąnaudos, objektų vertinimų pasikeitimai dėl griežtesnių politikos pokyčių, griežtesnio reglamentavimo, didesnio apmokestinimo ir kitų taikomų priemonių, skirtų mažinti taršą;
(b) su klimatu susijusi fizinė rizika, pvz., dėl tiekimo grandinės sutrikimų susilpnėję gamybos pajėgumai, dėl paklausos svyravimų, didesnių veiklos ar kapitalo sąnaudų sumažėję pardavimai, dėl fizinių rizikų sumažėjęs įkeistas turtas. Fizinę riziką, kuri yra didžiausia ir reikšmingiausia, galima suskirstyti į dvi kategorijas: (a) ūmi – fizinės rizikos dėl įvykio, įskaitant sustiprėjusius ekstremalius meteorologinius reiškinius, pavyzdžiui, ciklonus, uraganus ar potvynius, arba (b) lėtinė – ilgalaikiai klimato modelių pokyčiai;
(c) politinės ir teisinės rizikos, susijusios su klimato kaitos reglamentavimo pokyčiais. Todėl tvarumo rizikos veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos AIF valdomiems investiciniams objektams, gali padidėti nepastovumas ir sumažėti arba visiškai nelikti vertės;
(d) suinteresuotųjų subjektų valdymo rizika – daug įvairių teigiamų ir neigiamų veiksnių, įprastai laikomų nefinansiniais, kurie gali daryti įtaką bendrovės veiklos efektyvumui ir atsparumui bei viešajai nuomonei ir visuomenės pritarimui. Pavyzdžiui, darbuotojų teisės ir bendruomenių santykiai.
Tvarumo rizikos, kurias IAM svarsto priklausomai nuo AIF strategijos, pavyzdžiai:
Aplinkos rizikos
• Meteorologiniai reiškiniai: rizika, kad bendrovės turtui bus padaryta fizinė žala dėl meteorologinių reiškinių, pavyzdžiui, miškų gaisrų, audrų ar potvynių. Toks gamtos reiškinys galėtų sutrikdyti verslą ir sukelti nuostolių bei sumažinti finansinių priemonių, susijusių su nukentėjusia bendrove, vertę.
• Ilgalaikiai klimato pokyčiai: rizika, kad bendrovės turtui bus padaryta fizinė žala dėl ilgalaikių klimato pokyčių, pavyzdžiui, didėjančios vidutinės temperatūros ir kylančio jūros lygio. Todėl pažeidžiamose vietovėse gali sumažėti gyvenamosios ir komercinės nuosavybės vertė.
• Reguliavimo / politikos pokyčiai: politikos pokyčių rizika, kuri didina verslo vykdymo sąnaudas. Aplinkosaugos reglamentai gali reikalauti aukštesnių veiklos standartų, kuriuos brangu įdiegti, arba gali įvesti naujus mokestinius įstatymus, kurie mažina pelningumą.
• Vartotojų elgsena: vartotojų elgsenos pokyčių rizika dėl alternatyvių technologijų bei konkurencingų ekologiškesnių sprendimų atsiradimas, keičiantis požiūrį ir visuomenės poreikius.
• Žala reputacijai: žalos reputacijai rizika dėl įvykio, kuris daro neigiamą poveikį aplinkai (pvz., vandens tarša) ir skatina masinį investicijų, susijusių su emitentu, pardavimą. Be to, dėl įvykio, kuris dar labiau mažina emitento turtą, gali būti skiriamos teisės aktais nustatytos baudos.
Socialinės rizikos
• Įvairovės stoka: aukščiausio lygio vadovybės bei valdybų įvairovės ir įsitraukimo stokos rizika, dėl kurios bendrovės strategija yra ribota ir prastėja ilgalaikiai rezultatai.
• Aktyvumo stoka: rizika, kad nepavyks įdarbinti ir išlaikyti geriausių žmonių, taip sumažinant pagrindinį konkurencinio pranašumo šaltinį.
• Vartotojų prioritetai, susiję su socialinėmis problemomis: vartotojų prioritetų pokyčių rizika dėl didesnio socialinių problemų, pavyzdžiui, darbo praktikos, poveikio aplinkai ir bendruomenės ryšių, išmanymo.
• Žala reputacijai ir baudos: žalos reputacijai rizika dėl įvykio, kuris neigiamai veikia vartotojus bei dėl kurio gali būti skiriamos įstatymu nustatytos baudos. Šie įvykiai gali apimti tokias sritis kaip produktų sauga, klientų gerovė ir duomenų saugumas.
Valdymo rizikos
• Valdybų nepriklausomumas: rizika dėl silpnos aukščiausio lygio vadovybės struktūros ir valdybos nepriklausomumo stoka. Tai gali lemti nepakankamą priežiūros, bendrovės strategijos ir rizikos valdymo optimalumą, kuris gali sustiprėti po kritinių incidentų arba įtemptais laikotarpiais.
• Reikalavimų laikymasis: žalos reputacijai rizika, kai nesilaikoma norminių reikalavimų, mokestinių reikalavimų ar standartinės apskaitos praktikos bei skiriamos atitinkamos finansinės nuobaudos.
• Atlyginimas: rizika, kad silpnos atlyginimų struktūros gali prisidėti prisiimant netinkamą riziką.
• Ataskaitų teikimas ir skaidrumas: prasto ataskaitų teikimo ir skaidrumo arba žemos verslo etikos ir elgesio rizika, galinti paslėpti pirmiau minėtų rizikų požymius.
1.2. Tvarumo rizikų integravimas į investicinių sprendimų priėmimo procesą
IAM ESG politika yra skirta tam, kad investicinių sprendimų priėmimo procese būtų galima nustatyti, valdyti ir stebėti ESG įvykius, kurie laikomi svarbiausiais alternatyviems investavimo fondams, kuriuos valdo IAM, ir kurie galėtų daryti esminę neigiamą įtaką investicinių objektų vertei.
Kai rizikos lygis, įskaitant investicijų keliamą tvarumo riziką, netenkina IAM, turi būti imamasi atitinkamų priemonių siekiant sušvelninti ir valdyti tą riziką galbūt atsisakant kai kurių investicijų.
Kiekvieno alternatyvaus investavimo fondo, kurį valdo IAM, tvarumo rizikos turi būti nustatomos, valdomos ir stebimos vadovaujantis rizikos valdymo bei ESG politikų reikalavimais bei atsižvelgiant į investavimo strategijos pobūdį (aktyvi, pasyvi ir pan.).
Nustatymo procesas
(a) Bendrojo pobūdžio: atsižvelgiant į kiekvieną AIF, tvarumo rizikos turi būti nustatomos ir vertinamos kaip rizikos valdymo proceso dalis. Šios rizikos vertinamos atsižvelgiant į jų reikšmingumą (t. y. tikimybę daryti įtaką investicijų grąžai) ir kartu vertinant kitas rizikas (pvz., likvidumą, kreditą ir pan.).
(b) Duomenys ir įrankiai: tvarumo rizikos vertinimas ir nustatymas priklauso nuo turto klasės ir AIF tikslų. AIF valdytojai gali gauti esminių tvarumo įžvalgų atlikdami vidaus tyrimo grupių ir trečiosios šalies duomenų analizę. Šių duomenų aprėptis – nuo išsamių ESG rezultatų ir reitingų iki fizinės klimato rizikos, rizikos reputacijai ar darbuotojų nuomonės rodiklių.
(c) Informacijos pateikimas: kiekvieno alternatyvaus investavimo fondo prospekte turi būti pateikiamas tvarumo rizikos skyrius bei pagrindinių tvarumo rizikų aprašymas arba, esant reikalui, paaiškinama, kodėl jų nėra. Jei reikia, kituose AIF dokumentuose taip pat turi būti pateiktas tvarumo rizikų aprašymas pagal teisinius reikalavimus.
(d) Kontrolinis sąrašas: priklausomai nuo AIF strategijos, investicijų valdytojai gali taikyti nebaigtinį ESG rizikų kontrolinį sąrašą (ESG politikos priedas), kad palengvintų rizikų nustatymo procesą.
Valdymas / sušvelninimas: jei nustatoma ESG rizika, reikšmingumu grįstame ESG rizikos vertinime turi būti pateiktas atgalinis ir perspektyvinis esminių ESG rizikų vertinimas, kuriuo remiantis nustatomi ir, jei įmanoma, stebimi pagrindiniai – kiekybiniai ar kokybiniai – rizikų rodikliai (KRI). Rizikų valdymas ir sušvelninimas gali kisti priklausomai nuo kiekvieno alternatyvaus investavimo fondo strategijos (aktyvioji, nekilnojamasis turtas ir pan.). Pasyviosioms strategijoms IAM įprastai taiko neigiamus analizės kriterijus.
Stebėjimas: tvarumo rizikos ir nustatyti KRI (jei tokie yra) turi būti periodiškai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į rizikos valdymo politikos reikalavimus.
Investavimo procesas
(a) Skirtingi investavimo būdai ir turto klasės: tai, kaip tvarumo aspektai nustatomi, vertinami ir įtraukiami, gali skirtis priklausomai nuo investicijų portfelio tikslo, investavimo būdo ir turto klasės.
(b) ESG rizikos vertinimo integravimas į įvairias strategijas: IAM vadovaujasi principais pagrįsta ir plačiai priimta struktūra, valdymu ir įrankiais, kurie leidžia komandai / AIF valdytojams turėti nuosavybės teisę į ESG integravimo metodą kiekviename AIF, kuriame jie dalyvauja.
Aktyviosios strategijos (pvz., privatus kapitalas, miškų fondas) (PRI modelis)
1. SANDORIO INICIJAVIMAS (esminių ESG klausimų nustatymas atliekant ESG patikrą ir vertinimimą)
2. SPRENDIMAS DĖL INVESTICIJŲ (esminių klausimų įtraukimas į investicijų memorandumą/pirminę analizę ir derybos dėl investicijų sutarties)
3. VALDYMAS (ESG klausimų sprendimas investicijos valdymo metu)
4. INVESTICIJOS REALIZAVIMAS (exit) (pridėtinė vertė)
Pasyviosios strategijos
Pasyviosios strategijos paprastai vertina riziką taikant neigiamą atranką – tai bendrovių, kurių ESG rodikliai yra prasti lyginant su kitais subjektais, paieškos procesas.
Nekilnojamojo turto strategijos (PRI modelis)
1. SANDORIO INICIJAVIMAS (esminių ESG klausimų nustatymas atliekant patikrą, vertinimą ir planuojant naujus pokyčius ir kapitalines renovacijas)
2. SPRENDIMAS DĖL INVESTICIJŲ (sprendimus priimančių organų informavimas esminiais klausimais ir jų įtakos vertinimui nustatymas)
3. VALDYMAS (ESG klausimų sprendimas investicijos valdymo metu)
4. PARDAVIMAS (Pridėtinė vertė pardavus turtą)
PASTABA: išsamaus paaiškinimo apie kiekvieną konkretų AIF, jo rizikų profilį, rizikų nustatymą ir valdymą investuotojas turi ieškoti AIF dokumentuose (taisyklėse, bendrovės įstatuose, prospekte, AIFM įstatymo 18 str. informaciniame dokumente) ir (ar) teirautis IAM.
2. TVARUMO RIZIKŲ INTEGRAVIMAS Į ATLYGINIMŲ POLITIKĄ
Pagal SFDR 5 straipsnį, šiame pranešime pateikiama informacija apie IAM politiką dėl tvarumo rizikų integracijos į atlyginimų politiką. Paaiškiname, kad kintamoji dalis turi būti peržiūrima pasibaigus išmokėjimo terminui ir koreguojama atsižvelgiant į bendrus rezultatus, nustatytą AIF rizikų lygį ir konkretaus atlygį gaunančio asmens padarytas klaidas, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) tvarumo rizikas, kurios gali būti nustatytos konkrečiam AIF.
3. PRANEŠIMAS APIE IŠSAMAUS PATIKRINIMO POLITIKĄ ATSIŽVELGIANT Į PAGRINDINĮ NEIGIAMĄ POVEIKĮ (PAI)
Pagal SFDR 4(1) straipsnį, šiame pranešime pateikiama informacija apie IAM politiką, susijusią su investicinių sprendimų pagrindinio neigiamo poveikio (PAI) vertinimu. Iš esmės IAM svarsto tų alternatyvaus investavimo fondų PAI, kurie priskiriami „šviesiai žaliems“ (SFDR 8 str.) arba „tamsiai žaliems“ (SFDR 9 str.) alternatyvaus investavimo fondams.
Išsamaus patikrinimo politika atsižvelgiant į PAI
PAI ir rodiklių bei prioritetų nustatymas
(a) IAM turi siekti nustatyti visų AIF pagrindinius neigiamus poveikius, kuriuos ji svarsto (ypač „šviesiai žalių“ arba „tamsiai žalių“ AIF), vadovaujantis SFDR RTS sąrašo projektu, kuriame pateikiami privalomi ir neprivalomi rodikliai, ir stengtis surinkti kuo daugiau informacijos atsižvelgiant į nustatytus PAI.
(b) IAM gali nustatyti ne ESG alternatyvaus investavimo fondų (ypač „tradicinių“ AIF) pagrindinius neigiamus poveikius, tačiau nėra būtina nustatyti SFDR privalomus ir neprivalomus PAI pagal SFDR RTS projektą.
PAI ir prioritetų nustatymo sistema:
(a) didžiausias prioritetas – stebėti, ar objektas arba bendrovė, į kurią investuojama, atitinka JT pasaulinio susitarimo principus;
(b) antrasis prioritetas – įvertinti, ar objektas arba bendrovė, į kurią investuojama, yra susijusi su didelės rizikos sektoriumi, darančiu žalingą poveikį aplinkai ir visuomenei (pavyzdinį išimčių sąrašą galima pasitelkti kaip gaires: ESG politikos priedas);
(c) trečiasis prioritetas – rinkti informaciją apie tai, ar objektas arba bendrovė, į kurią investuojama, susiduria su prieštaravimais, kurie daro neigiamą poveikį aplinkos, socialiniu ir valdymo požiūriu;
(d) kiekvienas AIF gali turėti savo ESG politiką, kurioje nurodyta, kaip nustatyti PAI ir prioritetus;
(e) IAM nustato ir stebi PAI naudodama duomenis, surinktus iš įvairių šaltinių atsižvelgiant į konkretaus AIF strategiją ir turtą, pavyzdžiui, vidinius tyrimus ir analizę, trečiųjų šalių analizę, turimas duomenų bazes, ekspertų įžvalgas ir pan. Kiekvieno alternatyvaus investavimo fondo ESG politikoje gali būti nurodyti konkretūs duomenų rinkimo šaltiniai siekiant nustatyti PAI.
JT pasaulinis susitarimas > Sektorių išimtys > Prieštaravimų išimtys
PAI aprašymas
(a) JT pasaulinis susitarimas
IAM atlieka visų bendrovių arba objektų, į kuriuos investuojama, patikras dėl kiekvieno AIF pažeidimo, kai pagrindiniai neigiami poveikiai analizuojami pagal šiuos principus:
Žmogaus teisės
1 principas: verslas privalo palaikyti ir gerbti tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises ir
2 principas: užtikrinti, kad neprisidės prie žmogaus teisių pažeidimų.
Darbas
3 principas: verslai privalo remti laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingai pripažinti teisę į kolektyvines sutartis;
4 principas: visų rūšių priverstinio ar privalomo darbo panaikinimą;
5 principas: veiksmingą vaikų darbo panaikinimą ir
6 principas: diskriminavimo darbe bei profesinėje srityje panaikinimą.
Aplinka
7 principas: verslai privalo remti prevencinį požiūrį į aplinkosaugos iššūkius;
8 principas: imtis iniciatyvų, kuriomis skatinama didesnė atsakomybė už aplinką, ir
9 principas: skatinti aplinkai palankių technologijų vystymą ir sklaidą.
Kova su korupcija
10 principas: verslai turi kovoti su visų formų korupcija, įskaitant šantažą ir kyšininkavimą.
(b) Sektorių išimtys
Sektorių stebėjimas apima bendrą sektorių veiklos sritį, nurodytą pavyzdiniame išimčių sąraše (ESG politikos priedas), arba konkrečiam AIF patvirtintą išimčių sąrašą. Privalomos išimtys ir apribojimai taikomi tik „šviesiai žaliems“ arba „tamsiai žaliems“ AIF.
(c) Prieštaravimų stebėsena ir išimtys
IAM, svarstydama alternatyvaus investavimo fondų PAI, turi surinkti informaciją apie objektų arba bendrovių, į kurias investuojama, prieštaravimus pagal jų intensyvumą. IAM turi įvertinti, ar objektas įsitraukęs į incidentais su neigiamomis ESG pasekmėmis (prieštaravimais).
Prieštaravimų intensyvumo lygis vertinamas nuo 1 (mažiausias intensyvumas) iki 5 (didžiausias intensyvumas):
5 kategorija – labai didelis intensyvumas Įvykis labai stipriai paveikė aplinką ir visuomenę, sukeldamas rimtą pavojų bendrovės verslui. Ši kategorija rodo išskirtinai žiaurų bendrovės elgesį, dažną pasikartojimą, labai prastą ESG rizikų valdymą ir yra įrodytas bendrovės nenoras spręsti atitinkamas rizikas.
4 kategorija – didelis intensyvumas Įvykis labai paveikė aplinką ir visuomenę, sukeldamas didelį pavojų bendrovės verslui. Šis įvertinimo laipsnis rodo sistemines ir (ar) struktūrines problemas bendrovėje, silpnas valdymo sistemas ir prastą bendrovės reagavimą bei incidentų pasikartojimą.
3 kategorija – žymus intensyvumas Įvykis ženkliai paveikė aplinką ir visuomenę, sukeldamas ženklų pavojų bendrovės verslui. Šis įvertinimo laipsnis rodo, kad bendrovėje yra struktūrinių problemų dėl incidentų pasikartojimo, netinkamo valdymo sistemų diegimo arba jų stygiaus.
2 kategorija – vidutinis intensyvumas Įvykis vidutiniškai paveikė aplinką ir visuomenę, sukeldamas vidutinį pavojų bendrovės verslui. Šis įvertinimo laipsnis rodo žemą incidentų pasikartojimo dažnį, tinkamas ar stiprias valdymo sistemas ir (ar) bendrovės reakciją, kuri sušvelnina kitas rizikas.
1 kategorija – mažas intensyvumas Įvykis mažai paveikė aplinką ir visuomenę, rizikos bendrovei yra minimalios ar nežymios.
„Šviesiai žalių“ ir „tamsiai žalių“ alternatyvaus investavimo fondų PAI stebėjimas ir sušvelninimas
(a) Dažnumas: PAI stebėjimas yra vykdomas nuolat, tačiau ne rečiau nei kartą per metus, ir yra esminė investavimo proceso dalis. Į tai įeina AIF kontroliuojančiųjų bendrovių esminių arba tikėtinai esminių PAI nustatymas bei stebėjimas.
(b) Išorinė pagalba: be to, IAM gali nurodyti išorės paslaugų teikėjui atlikti reguliarią bendrovių ir objektų, į kuriuos investuojame, peržiūrą vadovaujantis dešimčia principų, išdėstytų JT pasauliniame susitarime, ir atitinkamais standartais, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires tarptautinėms organizacijoms, bei JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais.
(c) Stebėjimo rezultatai ir sprendimai: kai atliekant stebėseną paaiškėja, kad gali būti, jog kontroliuojančioji bendrovė veikia neatsakingai, IAM turi ištirti šias problemas ir aiškiai pagrįsti, kodėl verta toliau investuoti į bendrovę. Tiek, kiek tai įmanoma, IAM ir AIF valdytojai reguliariai bendradarbiauja su bendrovėmis dėl esminių iššūkių, siekdami išspręsti nustatytas problemas ir galimas PAI sušvelninimo priemones. Jei kyla rimtas susirūpinimas, kad bendrovė nuolat nesugeba išspręsti šių problemų ir pripažįsta platesnį savo veiksmų poveikį, IAM gali svarstyti pardavimo galimybę.
Įsipareigojimų politika
IAM supranta savo galimybes kurti teigiamą pokytį būnant aktyviais savininkais, o į tai įeina investicijų stebėjimas ir ESG problemų, strateginių problemų ar tobulėjimo galimybių nustatymas bendraujant su valdymo komandomis ar investicijų / nuosavybės vadovais, balsuojančiais visuotiniuose susirinkimuose.
Į stebėjimo ir dalyvavimo procesą atitinkamais atvejais įeina:
(a) balsavimo politika: išsami informacija pateikiama investicinių sprendimų priėmimo politikoje;
(b) diskusijos su vadovybe siekiant spręsti ESG klausimus: priklauso nuo kiekvieno AIF strategijos;
(c) bendravimas su kitomis suinteresuotomis šalimis ir bendradarbiavimas, kai tai įmanoma: stebėti iškylančius klausimus, reguliavimo sistemos pokyčius, pagrindinėms suinteresuotosioms šalims kylančius klausimus bei geriausias praktikas, susijusias su ESG valdymu.
Atsakingo verslo elgesio kodeksų ir tarptautiniu mastu pripažintų standartų laikymasis
Kai tai racionalu ir pagrįsta, IAM vykdo savo veiklą, susijusią su ESG, atsižvelgiant į nusistovėjusius tarptautinius standartus ir praktiką. Svarbiausi iš jų, į kuriuos IAM atsižvelgia:
JT pasaulinio susitarimo principai https://www.unglobalcompact.org/what-is-gc/mission/principles
JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf (ohchr.org)
Atsakingus investavimo principus (PRI) pasirašiusioji šalis. IAM, kaip pasirašiusioji šalis, įsipareigojo laikytis šešių principų:
1 principas: įtrauksime ESG klausimus į investicijų analizę ir sprendimų priėmimo procesus.
2 principas: būsime aktyvūs savininkai ir įtrauksime ESG klausimus į savo nuosavybės politiką ir praktiką.
3 principas: sieksime, kad subjektai, į kuriuos investuojame, tinkamai pateiktų informaciją ESG klausimais.
4 principas: skatinsime priimti ir diegti principus investiciniame sektoriuje.
5 principas: bendradarbiausime siekiant didinti principų diegimo efektyvumą.
6 principas: kiekvienas mūsų pranešime apie principų diegimo veiklą ir progresą. Kokie yra atsakingo investavimo principai? | PRI interneto svetainė | PRI (unpri.org)
