„I Asset Management“ valdomas fondas įsigijo 2,5 tūkst. hektarų miško Latvijoje

2021 04 09

Investicijų valdymo bendrovės „I Asset Management“ investicijų į tvarią miškininkystę fondas „Baltic Green Fund“ iš privačių savininkų įsigijo 2,5 tūkstančius hektarų miško Latvijoje, Latgalės regione. Sandorio suma dėl konfidencialumo nėra atskleidžiama. Iš viso „Baltic Green Fund“ fondas Baltijos šalyse nuosavybės teise valdo per 6,5 tūkst. ha miško – daugiau kaip 5 tūkst. ha Latvijoje ir 1,5 tūkst. ha – Lietuvoje.

„Baltic Green Fund“  šiame sandoryje atstovavo advokatų kontoros „AAA Law“ bei Latvijoje veikianti advokatų kontora „Diligentia“. Visas derybų procesas iki pat sandorio užbaigimo užtruko tris mėnesius.

Numatoma tolesnė plėtra Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje galimybių nemato

„Sandoris Latvijoje – svarbus strateginis fondo žingsnis toliau plečiant ir konsoliduojant investicijas į tvarią miškininkystę. Investicijoms Latvijoje pasirinkome mišką, kurio amžius suteikia didžiausią biologinio augimo potencialą. Nuo šiol vien Latvijoje jau valdome jau daugiau kaip 5 tūkst. ha miško žemės, žvalgomės naujų įsigijimų Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje, deja, investuoti į tvarią miškininkystę nebeturime galimybių. Įsigijimo ribojimai yra beveik visiškai sustabdę naujas investicijas į miškininkystę Lietuvoje ir tokiu būdų labai neigiamai veikia šios turto klasės konkurencingumą“, – sako „I Asset Management“ valdybos narys, fondo „Baltic Green Fund“ investicijų direktorius Simonas Jurgionis.

Pasak S. Jurgionio, iki 2022 m. fondas tikisi sukonsoliduoti iki 9 tūkst. ha miško žemės, o ilgesnėje perspektyvoje planuojama pasiekti ir 20 tūkstančių ha valdomą miško plotą. Planuojamas fondo dydis investicinio laikotarpio pabaigoje turėtų siekti 60-70 mln. eurų.

Miško priežiūrai taikomi tarptautinės tvarios miškininkystės standartai

„Visas jau įsigytas bei būsimas įsigyti miško turtas yra ir bus prižiūrimas bei sertifikuojamas pagal tarptautinės tvarios miškininkystės standartus FSC (en. Forest Stewardship Council). Norint išlaikyti šį sertifikatą, turi atlikti privalomą kasmetinį miškininkystės veiklos auditą. Vienu svarbiausių šio sertifikato reikalavimu galima būtų įvardinti ribojimą kirsti daugiau kaip 80 proc. metinio biologinio prieaugio“, – sako S. Jurgionis.

Fondo strategiją suformavo augantis investuotojų dėmesys aplinkosaugai

Pasak S. Jurgionio, „Baltic Green Fund“ savo veiklos strategiją sukūrė atsižvelgdamas į aukščiausius tvarumo standartus bei aplinkosauginius reikalavimus. Fondo strategijos esmę sudaro jaunesnio miško auginimas bei sodinimas ir biologinio potencialo išnaudojimas.

„Mūsų strategija yra geras pavyzdys, kad tvari ir atsakinga veikla taip pat gali suteikti ir tvarią investicijų grąžą – daugėja investuotojų, kuriems svarbu ne tik tvari investicijų grąža, bet ir pačios turto klasės aplinkosauginis tvarumas. Didžiajai daliai fondo investuotojų tvari miškininkystė buvo pagrindinis argumentas apsisprendžiant investuoti būtent į šią turto klasę, kadangi didžiausią biologinį potencialą turintis miškas augdamas absorbuoja ir daugiausia anglies dioksido. Tokiu būdu galime ne tik kurti pridėtinę vertę savo investuotojams, bet ir reikšmingai prisidėti prie aplinkosauginių tikslų bei skatinti tvarią ir atsakingą miškininkystę Baltijos šalyse“, – sako S. Jurgionis.

„Jau esame įgavę institucinių investuotojų pasitikėjimą ir pritraukę reikšmingą kapitalą. Tai mums leidžia užsibrėžtų strateginių tikslų siekti kur didesne sparta, nei fondo veiklos pradžioje. Pritrauktą kapitalą investuojame įsigydami tiek pavienius nedidelius sklypus (20-100 ha) tiek ir jau sukonsoliduotus portfelius, jeigu jie atitinka fondo strategiją ir ,svarbiausia, keliamus grąžos lūkesčius t.y. turi bent 8-9 proc. metinės grąžos potencialą investuotojams,“, – teigia S.Jurgionis.

Fondo tikslas per septynerius veiklos metus sukonsoliduoti kaip galima didesnį miško portfelį visose trijose Baltijos šalyse ir fondo veiklos pabaigoje jį parduoti finansiniam ar industriniam investuotojui, kuris toliau tęstų tvarią miškininkystę. Fondo terminas yra aštuoneri metai su galimybe jį pratęsti dar dvejiems metams. „Baltic Green Fund“ veikia nuo 2019 metu.

Siekdamas užsibrėžtų grąžos tikslų fondas naudoja konservatyvią skolinimosi strategiją. Skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visos valdomo turto vertės. Konservatyvus paskolos ir turto santykis pasirinktas tam, kad net ir krizės laikotarpiu skola nereikalautų keisti fondo strategijos. Fondo pasirinktas finansinis partneris Lietuvoje ir Latvijoje yra „Citadele“ bankas.

Siekia keisti stereotipus ir Lietuvoje

„Nors visuomenėje vyrauja gana nevienareikšmė nuomonė apie investicijas į miško žemę, tačiau fondas pasiryžęs savo strategija ir veiksmais tokią nuomonę pakeisti. Lietuvoje valdome didžiausią leistiną 1,5 tūkst. ha plotą, tačiau tikimės, kad mūsų pavyzdys padės keisti padėtį ir Lietuvoje, atveriant galimybes norintiems plėtoti tvarią miškininkystę“, – sako S. Jurgionis.

„Investicijos į miškus gali būti tvarios bei kuri naudą ne tik investuotojams bet ir aplinkai bei visai visuomenei. Tik skatinant investicijas į šią pramonės šaką ji bus pajėgi vystytis, būti konkurencinga ir veikti pagal aukščiausius miškininkystei keliamus tvarumo reikalavimus. Puikus tvaraus miškininkystės verslo pavyzdys yra Skandinavijos šalys. Tą pasiekti įmanoma ir Lietuvoje, tačiau tam reikalingi sistemingi ne tik verslo, bet ir valdžios žingsniai“ – sako S. Jurgionis.

Dalintis