Jei kartais atrodo, kad pandemija dvejus metus ištrynė iš mūsų gyvenimo, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai juos sėkmingai išnaudojo intensyviems darbams kaimynės Latvijos sostinėje.

Prieš metus VŽ rašė apie didžiųjų plėtotojų Rygoje pradedamus judinti projektus, o dabar, pasibaigus ribojimams, nuvažiavome apžiūrėti, kaip jiems sekasi.

Pirmoje reportažo dalyje apžvelgsime jau labiau pažengusias statybas – logistikos centrą „Rumbula“, biurų kompleksą „Verde“ ir viešbutį „Hampton“. Antradienį VŽ skaitykite antrąją reportažo dalį.

Lietuvos investuotojai Rygoje visuomet buvo gana aktyvūs, o didžiausi ir geriausiai žinomi projektai iki šiol – bendrovės „Hanner“ daugiabučių ir biurų kvartalas „Jauna teika“ bei VP grupės prekybos centras „Akropole“.

Dabar kitų NT plėtotojų projektai šiems nenusileidžia nei apimtimi, nei investicijų dydžiu, kone visuose ieškota gerų architektūros sprendimų, juos planuojama sertifikuoti pagal BREEAM tvarių pastatų sistemą.

Įspūdis apvažiavus 7 projektus gana vientisas: pirmiausia, net nebandoma pasinaudoti galimybe nuleisti kartelės ir imtis paprastesnių projektų nei Vilniuje. Antra, šiuos projektus pabaigus galima nubraižyti visai įdomų pažintinį maršrutą, skirtą apžiūrėti lietuviško kapitalo NT plėtros investicijas Rygoje.

Pirmasis „Hampton“ viešbutis

Vos prieš mėnesį investicijų bendrovės „I Asset Management“ fondas baigė statyti ir atidarė tinklo „Hampton“ viešbutį vos 1,5 km atstumu nuo Rygos oro uosto.

Tereze Vecvanaga, jo vadovė, VŽ pasakoja, kad daugiau nei dešimtmetį aplink oro uostą panašaus objekto nebuvo.

„Nuo pirmos dienos turime gana didelę paklausą ir užimtumą, nes tai pirmasis didesnis viešbutis prie oro uosto – iki šiol veikė tik labai mažas, 24 kambarių viešbutis, kiti yra arčiau miesto centro“, – pasakoja ji.

Tai pirmasis šio tinklo viešbutis Baltijos šalyse. Ir nors jo išorė gana kukli, vidaus interjeras ir infrastruktūra gerokai viršija lūkesčius, ką esame pratę matyti viešbučiuose prie oro uosto.

O ir kaimynystė veikia viešbučio veiklos specifiką. Pavyzdžiui, jis turi sutartis su oro uostu ir oro bendrovėmis, sako T.Vecvanaga.

„Pagrindinė mūsų auditorija – verslo klientai, oro uosto, oro linijų darbuotojai, taip pat vietos kompanijos. Mūsų svečiai dažniausiai apsistoja 1–2 dienoms, nors turime ir klientų, apsistojusių mėnesiui. Šiuo metu atvyksta ir laisvalaikio, ir verslo turistai. Vis dėlto didesnė paklausa yra iš pastarųjų, ypač oro linijų darbuotojų, taip pat tų, kurių skrydžiai atidėti
arba yra vėlyvi“, – pasakoja ji

Viešbučio vadovės teigimu, Rygoje jaučiamas turizmo atsigavimas, o apgyvendinimo įstaigų užimtumas aukštas.

„Taigi mūsų lūkesčiai dėl verslo yra geri“, – kalba T. Vecvanaga.

189 kambarių viešbutyje jų tipą lemia lovos dydis. Tuo tarpu patys kambariai yra tokie patys – 21 kv. m ploto. Šeimos kambariuose yra ir sofa, kuri išsiskleidžia į lovą, siūloma ir tarpusavyje susijungiančių kambarių.

Anot viešbučio vadovės, veikla prie oro uosto lemia ir tai, kad papildomai teko investuoti į gerą garso izoliaciją.

Tuo metu verslo klientai esą aktyviai nuomojasi ir viešbutyje įrengtą 100 kv. m ploto konferencijų salę, kurią prireikus galima padalyti į dvi. Jos užimtumas šiuo metu siekia 80%.

„Vyksta nemažai susitikimų, mokymų. Kol kas didžiausiame renginyje, kurį priėmėme, buvo 70 žmonių“, – pasakoja vadovė.

Tradiciškai pirmajame viešbučio aukšte yra visą parą veikiantis priimamasis, poilsio ir amerikietiško stiliaus kavinės zonos. Tačiau, pasak T. Vecvanagos, pagal „Hampton“ standartą, į kambario kainą įskaičiuoti pusryčiai ir nemokamai galima naudotis sporto sale.

Visą straipsnį skaitykite: vz.lt