Augant oro uostams, auga ir viešbučių paklausa
Iki Covid-19 pandemijos, oro transporto eismas sparčiai augo kartu su tarptautinių atvykėlių skaičiumi. Per pastaruosius penkerius metus, oro transporto keleivių skaičius šoktelėjo nuo 3,3 iki 4,3 milijonų (2014-2018). Žvelgiant į pavienius oro uostus, matomas dviženklis skaičių augimas (lyginant 2009 ir 2019 metus). Pavyzdžiui, keleivių srautas Rygos oro uoste išaugo 92%, Berlyno oro uoste – 81%, o Krokuvos oro uoste – net 214%. Vis daugiau žmonių renkasi oro transportą kaip pagrindinę keliavimo priemonę, 2019 metais net 57%.
Nors šiemet oro uostų veikla vargu ar atsigaus, jau kitais metais tikimasi, jog avialinijos dirbs prieškriziniu pajėgumu, o ateityje šis skaičius ir toliau augs.
Didėjant keleivių srautams oro uostuose, sparčiai augant verslo keliautojų gretoms, auga ir oro uosto viešbučių paklausa. Oro uostų viešbučiai pritraukia trumpų verslo susitikimų ar kelių dienų lankytojus, kuriems svarbus patogus ar siekiančius išvengti miesto šurmulio bei transporto paieškų.
Europos viešbučių rinka
Viešbučių rinkos vystymąsi sparčiai lemia turizmo rinkos augimas. Turizmo rinka Europoje augo apie 3% per metus, kas yra sparčiau lyginant su ekonomikos augimu. Vienas pagrindinių viešbučių veiklos vertinimo rodiklių, RevPAR (pajamos už vidutinį kambarį), sparčiausiai augo rytų Europoje. Lyginant su Europos vidurkiu – €82, RevPAR rytų Europoje yra ženkliai mažesnis ir 2019 metais vos perkopė €50. Žvelgiant į kambarių užimtumo rodiklį, matoma panaši tendencija – kambarių užimtumo augimas rytų Europoje atsilieka tik nuo pietų Europos ir yra 5% žemesnis lyginant su Europos vidurkiu (72%). Taigi, vertinant investicijų apimtis, plėtrą bei viešbučių veiklos rodiklius, centrinė ir rytų Europa sparčiai vejasi vakarų ir šiaurės Europos regionus, kurie yra labiau išsivystę viešbučių rinkoje. Tai ne tik pritraukia vis daugiau investuotojų, bet ir skatina tolimesnę turizmo rinkos plėtrą.
Covid-19 įtaka viešbučių ir turizmo rinkoms
Covid-19 pandemija, paveikusi beveik kiekvieną industriją, ypač negailestinga buvo turizmo rodikliams. Karantinas neigiamai paveikė viešbučių veiklą: dauguma viešbučių buvo pilnai uždaryti, o kambarių užimtumas Europos mastu siekė vos 10-15%. Nors rodikliai itin prasti, prasidėjęs karantino sąlygų švelninimas leidžia rinkai pamažu atsigauti. Paklausa turizmo paslaugų rinkoje atsigauna. Remiantis rinkos analitikų duomenimis, pamažu auga skrydžių ir kelionių užsakymų skaičius laikotarpiui nuo naujų metų pradžios.
Istoriškai turizmo sektorius demonstravo atsparumą pasaulinio masto pandemijoms ir krizėms. Nors 2008-aisiais metais tarptautinių atvykėlių skaičius krito 4%, jau po metų skaičius perkopė prieškrizinį laikotarpį. Prognozuojama, jog šiemet tarptautinis atvykėlių skaičius kris 20-30% (jei karantino reikalavimai išlieks iki vasaros vidurio), tačiau tikimasi, jog turizmas seks nuoseklaus augimo tendenciją, o iki 2022-ųjų metų tarptautinis atvykėlių skaičius pasauliniu mastu atsigaus iki 2019-ųjų metų lygio.
Šalys, kurių didžiąją turizmo rinkos dalį sudaro vidaus turizmas, turėtų atsigauti sparčiau. Tai indikuoja Kinijos situacija – po karantino sąlygų sušvelninimo, per kelis mėnesius viešbučių užimtumas pakilo iki 50%. Panašios situacijos galima tikėtis ir Europos šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kur vidaus turizmas sudaro apie 80% rinkos, valstybei leidus atidaryti viešbučius ir kitas apgyvendinimo įstaigas, jaučiamas spartus viešbučių rezervacijų skaičiaus augimas.
Airport Hotels Fund
„Airport Hotels fund“ yra investicinis fondas, valdomas „I Asset Management“, suteikiantis galimybę investuoti į ekonominės klasės viešbučių prie tarptautinių oro uostų statybos ir vystymo projektus. Fondas fokusuojasi į centrinės ir rytų Europos regionus, kuriuose ši rinka yra menkai išsivysčiusi. Viešbučiams pasirenkami vidutinės ir aukštesnės klasės lygio prekės ženklai, nes žinomų prekės ženklų viešbučiai užtikrina stabilesnį pajamų srautą dėl išvystytų lojalumo programų ir bendro prekės ženklo žinomumo.
„Šiuo metu fondą sudaro trys sub-fondai, kurie investavę į viešbučius prie Vilniaus, Rygos bei Krokuvos oro uostų. Fondą valdanti komanda nuolatos ieško naujų potencialių lokacijų tiek naujų viešbučių statymui, tiek jau veikiančių viešbučių įsigijimui.“ – teigia Ernestas Kazbaras, „I Asset Management“ direktorius.
„Kadangi rinkos ekspertų prognozės optimistiškos, pabrėžiančios rinkos atsparumą pasaulinėms krizėms, ilguoju laikotarpiu dabartinė situacija neturėtų kelti nerimo. Kartu su savo partneriais žvelgiame į situaciją oportunistiškai. Toliau siekiame plėsti oro uostų viešbučių portfelį ir ieškome galimybių investuoti į neišsivysčiusias rinkas, siekdami išvengti konkurencijos ir generuoti aukštą grąžą savo investuotojam.“
Susiję straipsniai:
– Keliavimo tendencijos: Oro uostų viešbučių era
– Orion ir Marius Jakulis Jason: Kodėl populiarėja viešbučiai prie oro uostų?
