Svarbiausias pastarųjų mėnesių pokytis akcijų rinkose nėra nauji indeksų rekordai. Į rinką sugrįžo didelės naujų akcijų emisijos.
„SpaceX“ per didžiausią istorijoje pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) pritraukė apie 85,7 mlrd. $. Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“ per JAV depozitoriumo akcijų emisiją surinko 26,5 mlrd. $. „Alphabet“, daugelį metų buvusi viena didžiausių savo akcijų supirkėjų, paskelbė 84,75 mlrd. $ vertės nuosavo kapitalo pritraukimo planą dirbtinio intelekto infrastruktūrai finansuoti.

Šių sandorių svarbą lemia ne vien jų dydis. Jie verčia kelti klausimą, kurio investuotojams daugiau nei dešimtmetį beveik nereikėjo svarstyti: ar po ilgo akcijų pasiūlos mažėjimo laikotarpio viešosios rinkos vėl tampa vieta, kur bendrovės ne tik grąžina kapitalą akcininkams, bet ir prašo jų finansuoti naują investicijų ciklą?

Tendencija ryškiausia JAV. PwC duomenimis, pirmąjį 2026 m. pusmetį pasaulio IPO rinkose pritraukta 178 mlrd. $ – per metus suma daugiau nei patrigubėjo. Amerikos regionui teko 137,5 mlrd., arba 77 % visos sumos. Net neįtraukus „SpaceX“, Amerikos regione IPO apimtis siekė 62,5 mlrd. $ ir buvo didžiausia nuo 2021 metų.

Tačiau emisijų vertė augo gerokai sparčiau nei sandorių skaičius. Pasaulyje įvyko 524 IPO, palyginti su maždaug 490 prieš metus. Vadinasi, rinka pirmiausia atsiveria ne plačiam emitentų ratui, o keliems milžiniškiems, strategiškai svarbiems sandoriams, dažniausiai susijusiems su dirbtiniu intelektu. Tai dar nėra 2021 m. spekuliacinės aplinkos sugrįžimas.

Vien iš bendro emisijų dydžio neaišku, ar akcijų pasiūla iš tiesų didėja. Bendrovė gali išleisti naujų akcijų ir tuo pat metu dar daugiau jų supirkti. Akcijų skaičių rinkoje mažina ir grynaisiais finansuojami įsigijimai.

JAV Federalinio rezervo duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį nefinansinių bendrovių grynoji akcijų emisija buvo teigiama ir siekė 124,4 mlrd. $ metiniu tempu. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2021 m. pradžios.

Svarbu tai, kad šie duomenys dar neapima „SpaceX“ ir „Alphabet“ sandorių. Kapitalo srautų kryptis pradėjo keistis dar prieš megasandoriams pasiekiant rinką.

Tiksliausias istorinis analogas yra 2000-ieji. Tų metų pirmąjį ketvirtį JAV nefinansinių bendrovių grynoji akcijų emisija siekė 196,8 mlrd. $ metiniu tempu, o investicijos į įrangą ir intelektinės nuosavybės produktus sudarė 11,5 % BVP, beveik tiek pat, kiek 2026 m. pradžioje. Tačiau 2000-ieji primena ne tik burbulus. Po „Nasdaq“ griūties bendrovių rezultatai smarkiai išsiskyrė. „Amazon“, nuo viršūnės kritusi daugiau kaip 90 %, nuo 2001 m. dugno iki šiandien pabrango apie 900 kartų, o „Cisco“ nominalią 2000 m. kainos viršūnę peržengė tik 2025 m. pabaigoje. Tokie ciklai sunaikina vertę ten, kur investuotojų lūkesčiai pernelyg aukšti, bet sukuria milžiniškų galimybių bendrovėms, kurios kapitalą paverčia tvariu pelno augimu.

Vis dėlto „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad grynoji akcijų pasiūla JAV šiemet bus apytiksliai nulinė. Tai būtų pirmas toks atvejis nuo 2003 metų. 2027 m. pasiūla, banko vertinimu, jau taps aiškiai teigiama, nes baigsis daliai emisijų taikomi akcijų nepardavimo (angl. lock-up) laikotarpiai, o ankstyvieji investuotojai galės parduoti turimas akcijas. Galimą emisiją taip pat svarsto „Meta“, o birželį konfidencialius dokumentus dėl IPO JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateikė „Anthropic“ ir „OpenAI“. Tai leidžia manyti, kad dabartiniai megasandoriai gali būti ne išimtis, o platesnės emisijų bangos pradžia.

Kodėl tai vyksta dabar? Todėl, kad keičiasi ekonomikos investicijų struktūra.

Ankstesnį ciklą daugiausia formavo palyginti mažai kapitalo reikalaujantys skaitmeniniai verslai ir augančios pelno maržos. Dabartinis dirbtinio intelekto ciklas daug labiau priklauso nuo fizinės infrastruktūros. Jam reikia duomenų centrų, elektros gamybos ir perdavimo pajėgumų, lustų gamyklų, tinklų ir pažangiosios atminties.

Net labai pelningoms bendrovėms šių investicijų mastas gali būti per didelis, kad jas būtų galima finansuoti vien iš veiklos pinigų srautų. Nuosavas kapitalas nepakeičia skolos, bet ją papildo. Tą patį ketvirtį, kai grynoji akcijų emisija tapo teigiama, JAV nefinansinių bendrovių skola augo 8,8 % metiniu tempu, o grynoji obligacijų emisija siekė 118,4 mlrd. $. Aktyvėja abu finansavimo kanalai.

„SpaceX“ sandoris parodė, kokio masto finansavimą gali sugerti viešosios rinkos. Visos parduotos akcijos – apie 635 mln. – buvo naujai išleistos, todėl sandoris pirmiausia skirtas kapitalui bendrovei pritraukti, o ne ankstesniems investuotojams pasitraukti. Vis dėlto dalis lėšų buvo susijusi su balanso pertvarka. Prieš IPO bendrovė paėmė 20 mlrd. $ vertės trumpalaikę paskolą, o netrukus po debiuto išplatino dar 25 mlrd. $ obligacijų.

Kainų dinamika greitai priminė, kad kapitalo prieinamumas nepanaikina vertinimo rizikos. Per pirminį šuolį perkopusios 225 $ ribą, „SpaceX“ akcijos nukrito iki 119 $, žemiau 135 $ IPO kainos.

„SK hynix“ atvejis atskleidė kitą rinkų ypatybę. Bendrovės JAV depozitoriumo akcijos buvo išplatintos su maždaug 3 % premija, palyginti su vietine akcija, o po kelių dienų ši premija išaugo iki kelių dešimčių procentų. Tai greičiau atspindėjo ribotą pasiūlą, patogesnę prieigą JAV investuotojams ir suvaržytą arbitražą, o ne kitokį fundamentinį vertinimą.

Struktūriniu požiūriu svarbiausias yra „Alphabet“ sandoris. Iki 84,75 mlrd. $ vertės paketą sudaro paprastųjų ir privalomai konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų emisijos, privatus platinimas ir iki 40 mlrd. $ vertės akcijų pardavimo rinkoje programa. Todėl paskelbta suma nėra lygi momentiniam esamų akcininkų nuosavybės dalies sumažėjimui.

Tačiau pats sprendimas iškalbingas. Vienos pelningiausių pasaulio bendrovių vadovybė mano turinti tiek patrauklių investavimo galimybių, kad jas verta finansuoti nauju nuosavu kapitalu. Tai ryškus posūkis po daugelio metų, kai „Alphabet“ nuosekliai mažino akcijų skaičių supirkimais.

Didesnė akcijų pasiūla savaime nėra nei bulių, nei meškų rinkos signalas, tačiau ji silpnina techninę kainų atramą. Akcijų supirkimai rinkoje sukuria papildomą paklausą ir kartu mažina apyvartoje esančių akcijų skaičių. Dėl to vienai akcijai tenkantis pelnas (angl. EPS) gali augti net ir tuomet, kai bendras bendrovės pelnas nesikeičia. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, nuo 2000 m. JAV bendrovės grynai supirko savo akcijų už maždaug 5,5 trln. $. Kai supirkimus pakeičia emisijos, techninė rinkos atrama veikia priešinga kryptimi: mažėja bendrovių kuriama paklausa, o papildomą akcijų pasiūlą turi absorbuoti kiti investuotojai. Be to, akcijų skaičius nebemažėja, todėl supirkimai nebepalaiko EPS augimo.

Kita vertus, tinkamai panaudotas emisijų kapitalas leidžia finansuoti augimą pernelyg neapsunkinant balanso skola. Jis taip pat suteikia viešųjų rinkų investuotojams galimybę investuoti į bendroves, kurios anksčiau ilgai likdavo uždaros privačiose rinkose.

Todėl svarbiausias klausimas nėra, ar akcijų pasiūla didės. Kur kas svarbiau, ką investuotojai gaus mainais: kokią grąžą uždirbs naujai investuotas kapitalas, kokia bus pradinė akcijų kaina ir kiek papildomo esamų akcininkų nuosavybės dalies sumažėjimo dar laukia. Akcijų pasiūlos sugrįžimas reiškia, kad vien augimo pažado nebepakaks: bendrovės turės įrodyti, jog naujas kapitalas kuria daugiau vertės, nei kainuoja.

Paruošė: Henrikas Misiūnas, „1AM Global Thematic Equity Fund” valdytojas; Antanas Jason Leitzinger „1AM Global Thematic Equity Fund” investicijų direktorius.

„1AM Global Thematic Equity Fund” šiuo metu yra platinamas. Daugiau informacijos galite rasti čia.