Lietuviški NT projektai Rygoje didina rinkos temperatūrą ir tempą
2022 06 07Antroje reportažo dalyje apžvelgsime intensyviai Latvijos sostinėje Rygoje statomus Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų projektus – biurų pastatus „Gustavs“, studentų bendrabutį „Shed“ ir komercinį kvartalą „Preses Nams“.
Latvijoje statybos sektorius susiduria su tokiais pačiais iššūkiais, kaip ir Lietuvoje – prasidėjus karui, sutrūkinėjo tiekimo grandinės, brango ir vėlavo statybinės medžiagos, VŽ pasakoja statybų vadovai. Klausiami, ar rado receptą geresnį nei derybos su rangovais, jie purto galvą ir kaip mūsiškiai tikisi, kad ilgainiui situacija stabilizuosis.
Įdomu, kad kaimynai lietuvius, po kvadratinį metrą besiplečiančius Rygoje, apibūdina kaip didinančius rinkos temperatūrą ir greitį.
„Bet viskas gerai, tik kartais sunku paaiškinti jums, kodėl pas mus procesai taip greitai nevyksta“, – priduria, primindami 2014 m. tragiškus Zolitūdės įvykius.
Visų aplankytų projektų generaliniai rangovai – Latvijos bendrovės, nors plėtotojai neslepia bandę kviesti ir lietuviškas įmones, tačiau, matyt, ir Vilniuje darbų per akis.
Namai studentams
Panašu, kad Lietuvos plėtotojai Rygoje stato tai, ką geriausiai išmano, arba vienu metu konkretų produktą nori pasiūlyti iškart keliose šalyse. Pavyzdžiui, investicijų bendrovės „I Asset Management“ fondas „European Student Housing Fund“ šiuo metu ir Latvijos, ir Lietuvos sostinėse stato studentų bendrabučius, kuriuos numatyta atidaryti jau šį rugsėjį.
Rygoje, visiškai šalia įspūdingos architektūros Latvijos universiteto pastatų, kuriuose įsikūrė Biologijos, Chemijos, Geografijos ir žemės mokslų, Medicinos bei Fizikos, matematikos ir optometrijos fakultetai, kyla ir 240 kambarių bendrabutis „Shed co-living“.
Dviejų 4 ir 6 aukštų pastatų kompleksas jau iš esmės baigtas statyti, prasidėjo kambarių ir patalpų įrengimas, po truputį tvarkoma aplinka.
Matas Mockeliūnas, į studentų bendrabučius investuojančio fondo partneris, VŽ sako, kad į Rygą kasmet atvažiuoja apie 8.000 tarptautinių studentų, tačiau universitetų infrastruktūra jų apgyvendinimui yra nusidėvėjusi, į ją mažai investuojama.
„Su tuo susijusi mūsų verslo logika, nes tai nebloga niša. Tokių objektų, kokį statome, Rygoje yra du, o pasiūla nesiekia 800 lovų. Taigi universitetai negali pasiūlyti būsto visiems studentams, todėl mielai bendradarbiauja. Tiesa, daugiau rinkodaros pagrindais“, – pasakoja jis.
Kadangi fondui tai bus šio verslo pradžia kaimyninėje šalyje, anot M. Mockeliūno, nuspręsta neapsiriboti vien studentų auditorija. Tam puikiai pasitarnaus ir Rygos miesto reikalavimas projektą suskaidyti tūriais. Iš pradžių, norint išlaikyti bendrą standartą, ketinta statyti vieną pastatą.
„Taigi, esant poreikiui, turime galimybę auditoriją skaidyti pagal segmentus, priimti gyventi ir jaunų profesionalų, dirbančių žmonių, taip atskirdami srautus, nes jie gyvena skirtingu ritmu“, – aiškina jis.
Statybas skubama baigti iki rugpjūčio, o aktyviausias sutarčių pasirašymo laikotarpis turėtų būti nuo liepos, kai pradeda aiškėti stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai.
„Pradėjome rezervacijas ir sulaukiame nemažai skambučių, bet didžiausias srautas ateis liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje“, – kalba M. Mockeliūnas.
Abu pastatai sujungti cokoliniu aukštu, kuriame, priešingai nei įprastame gyvenamajame name, – ne automobilių stovėjimo vietos, o bendrosios erdvės namo gyventojams. Po truputį matosi, kaip atrodys patalpos mokymuisi, laisvalaikiui, sportui, žaidimams, dviračiams saugoti.
Pirmajame aukšte suplanuotas priimamasis su bendra zona, 4 ir 6 aukštuose – bendro naudojimo terasos poilsiui, iš kurių matyti Rygos senamiestis.
Nuomininkams siūlomi 16–22 kv. m ploto kambariai, kurie visiškai įrengti, turi vonias ir sanitarinius mazgus, virtuves. Kainos 479–596 Eur per mėnesį, į kurias jau įskaičiuoti komunaliniai ir interneto mokesčiai, taip pat nuolat dirbantys administratoriai ir apsauga.
„Kambariai yra studijos tipo, juos žmonės gyvens dažniausiai po vieną. Bendros erdvės visiems gyventojams prieinamos nemokamai. Taigi kai klausiate, kuo skirisis nuo standartinės buto nuomos, tai pirmiausia kainodara, į kurią įkaičiuota viskas, be to, lankstesni nuomos terminai. Taip pat užtikrinsime saugumą, švarą, sudarysime galimybes studentams bendrauti“, – kuo skiriasi studentų bendrabutis nuo įprastos nuomos pasakoja fondo valdytojas.
Klausiamas apie planus Rygoje, M. Mockeliūnas sako, kad šiuo metu derasi dėl sklypų.
„Aktyviai žvalgomės dar vienos lokacijos ir norėtume dar vieno panašios apimties projekto“, – sako jis.
Visą straipsnį skaitykite: vz.lt
Dalintis